2020 m. vasario 6 d., SEB inovacijų centre vyko jau ketvirtasis asociacijos Agile Lietuva bendraminčių susitikime (angl. meetup), skirtas viešojo sektoriaus atstovams. Pranešėjas Aleksej Kovaliov jau pirmomis renginio minutėmis ėmė intriguoti auditoriją, pradėdamas savo kalbą teiginiu, kad „pradėjo kovoti pieš Agile“. Lektorius teigė, kad viso to priežastis – agile priešpriešinimas tradiciniam projektų valdymui. „Bene 10 metų Lietuvoje keliauja ta pati žinutė, jog agile yra kažkas netradicinio, fantastiško ir naujo, o tradicinis projektų valdymas – blogis“,- tvirtino A. Kovaliov.

„Teorijos, kaip organizuoti gamybą, persidengiant veikloms ir atliekant iteracijas, prasidėjo nuo 1943-ųjų metų. Magišku būdu, nepaisant turtingos istorijos bei  prieinamos geros metodinės medžiagos, mes vis dar susirenkame motyvuoti vieni kitus“,- kalbėjo A. Kovaliov.  Lektorius teigė, kad ankstesniais laikais žmonės rašė laiškus ir siuntė atvirukus, tačiau vėliau, atsiradus internetui ir elektroniniam paštui, žmonės pradėjo rašyti elektroninius laiškus. A. Kovaliov pabrėžė, kad žmonių nereikėjo motyvuoti ir dalintis patirtimi tam, kad jie pereitų prie minėtų naujovių. Todėl kyla klausimas, ar atsiradus pragmatiškam ir lengvo naudojimo dalykui reikia motyvuoti prie jo pereiti?

Pasak A. Kovaliov, jau bene 10 metų Lietuvoje užsiimame motyvacija ir „evangelizmu“. „Po 10 metų jau kyla įtarimas, kad Lietuvoje kažkas ne taip. Kodėl niekas netiki agile? Juk net valstybės lygmeniu buvo patvirtintos metodinės medžiagos, organizuojami bendraminčių susitikimai, Agile pusryčiai ir pan. Vis tiek kažkas čia ne taip“,- stebėjosi A. Kovaliov. 

Žmonėms vis dar reikia „interpretatorių“ ir „vertėjų“, vadinamųjų  „koučų“  ir  „scrum meistrų“ – vien tam, kad suprastume agile. Pasak lektoriaus, įmonėse atsirado net atskiri „koučų“ etatai. Juos Aleksej sugretino su etatiniais psichologais, kurie moko ir įgalina kitus, tam kad būtų kuriama vertė organizacijoms.
Tačiau vis dar daug girdime apie nesėkmingas agile adaptacijas organizacijose. Daug žmonių nusivilia agile filosofija teigdami, kad pabandė, tačiau jiems nepavyko. „IT projektų sėkmės statistika pasiskirsto taip: 20-30 proc. – baigti gerai, 20-30 proc. – atšaukti, visas likutis – reikalaujantis papildomo dėmesio, resursų ir pan.“,- teigė A. Kovaliov. Nepaisant visos agile plėtros, tokia statistika nesikeis. Pranešėjas tikino, kad turėjo kažkas pasikeisti, nes pasikeitė technologijos, programavimo kalbos. Taip pat pasikeitė platformos, atsirado įvairių įrankių, tačiau statistika liko, tas pats procentas projektų vis dar palaidojamas.

Tuo tarpu agile populiarumas auga, nes jis kuria pragmatišką naudą, kuri neatsiejama nuo organizacijų skaitmenizavimo. Kiekviena įmonė dalyvauja konkurencijoje dėl resursų, ypač jei ji viešajame sektoriuje arba dėl rinkos, jei ji privačiame sektoriuje. „Jei įstaigai nesiseka, kiekvienas vadovas ieško to priežasčių ir sprendimų, kurie padėtų, todėl samdo mokytojus, „scrum meistrus“, konsultantus. Tai daro blogą įtaką, nes išeinama už agile taikymo ribų, tai tampa sidabrinėmis kulkomis, mantromis,  agile tampa atsuktuvu, kuris pakabinamas ant sienos ir jam pradedama melstis“,- piktinosi A. Kovaliov. Išpopuliarinimo negalima lygtinti su veikimu, kas yra matoma remiantis statistika. „Agile projektų valdymas ir yra projektų valdymas, ir jei nesupranti kas yra projektų valdymas, tai agile tau nepadės“,- sakė pranešėjas. A. Kovaliov teigimu, imdamiesi naujovių ir nemokėdami esmės, mes galime sau pakenkti priklausomai nuo projektinės aplinkos, situacijos, kompanijos, komandos sudėties ir pan.

Susitikimo metu A. Kovaliov aptarė visus 12 agile manifesto principų. Taip pat pateikė pavyzdžių su palyginimais to, kas veikia, kas neveikia, kas atitinka tradicinį projektų valdymą, kas prieštarauja kitiems agile principams. Pateiktas agile žodynas sugretintas su tradiciniu projektų valdymu, detaliau aptartas „medus“ ir „bitės“.

Plačiau galite sužinoti peržiūrėję vaizdo įrašą paspaudę čia

Pranešėjo pristatymas: