Šiemet aktyviau nei pernai imta veiklą organizuoti remiantis agile filosofija. Vis dėlto agile ir toliau bręsta, nes būtent patirtis lemia įvairius tobulinimus ir naujus naudojimo būdus. Taigi, kas laukia agile artimiausiais metais?

Ateitį nuspėti sudėtinga, tačiau 2019 m. gegužės mėn. buvo paskelbta 13-oji agile būsenos kasmetinio tyrimo ataskaita. Ataskaitoje pateikiami rezultatai, surinkti iš įvairių sričių profesionalų atsakymų į klausimyną. Apklausos rezultatai padeda išskirti tendencijas ir temas, kurios šiuo metu formuoja agile taikymą ir praktiką pasaulyje.

Dalinamės su jumis keletu vyraujančių tendencijų, į kurias labiausiai atkreipėme dėmesį:

1. Žmonių supratimas apie agile įgaus didesnę brandą:

Žvelgdamas į 2020 m. pasaulinės profesionalios Projektų valdymo organizacijos (Project Management Institute (PMI)) viceprezidentas Scott Ambler įvardijo, kad agile filosofija plis dar sparčiau, kai bus geriau mokomasi efektyviai išnaudoti jos pranašumus.

Šiandien daugelis žmonių agile mato kaip „sidabrinę kulką“ ar panacėją, iš pažiūros magišką būdą beveik bet kuriai iškilusiai problemai spręsti. Dėl šios priežasties, organizacijos agile taiko paviršutiniškai ir mechaniškai „pagal knygą“, nesuprasdami principų. Kai agile neveikia taip, kaip norėtųsi, įsigali požiūris, kad šią filosofiją reikia padėti į šalį ir ieškoti kažko naujo. Norint taikyti agile ir išnaudoti jos pranašumus, reikia suprasti platesnį projektų valdymo metodų asortimentą ir giliau esančius principus bei vertybes. Tokiu būdu bus eliminuojamas paviršutiniškas ir mechaninis įgyvendinimas.

Žmonės taip pat supras, kad agile nepaverčia visų kitų projektų valdymo metodų pasenusiais. Į agile filosofją ir tradicinius projektų valdymo būdus reikia žiūrėti iš naujos perspektyvos, nes jie nėra konkurencingi, kaip tik atvirkščiai, jie papildo vienas kitą. Čia tiktų konvergencijos terminas, užuot priverstinai pritaikyti projektą prie vieno iš projektų valdymo būdų kraštutinumų (agile ar waterfall), geresnis sprendimas būtų suderinti metodiką su problemos pobūdžiu. Užuot prisivertę derinti visas problemas prie tam tikro agile metodo, žmonės pripažins poreikį eiti kita linkme, keistis ir pritaikyti metodiką prie problemos. Tam gali prireikti abiejų požiūrių skirtingų proporcijų, pritaikytų prie esamos situacijos.

Įvairūs agile filosofija paremti projektų valdymo ir komandinio darbo metodai, tokie kaip „Scrum“, „Kanban“ ir „Lean“, taip pat papildo vienas kitą, o ne konkuruoja tarpusavyje.

2. Pokyčių įgyvendinimo organizacijose masto kitimas

Ateinančiais metais turėtų būti matomesnės didesnio masto pokyčių įgyvendinimo organizacijose iniciatyvos. Organizacijos, pradėjusios taikyti agile nedidelėse komandose, matė to pranašumus, todėl kitas didelis žingsnis bus šios filosofijos taikymas platesniu mastu. Agile filosofija kildinama iš IT sektoriaus. Vėliau ji paplito ir į įvairius veiklos skyrius, departamentus. Tad agile atsirado inžinerijoje, žmogiškuosiuose ištekliuose, rinkodaroje, audite ir pan. Pastebima, kad ši plėtra tęsis dar spartesniu tempu 2020 m. Atkreipiamas dėmesys, kad matysime agile programinės įrangos kūrimo vertybes ir principus išradingai taikomus naujose srityse, pavyzdžiui agile principų taikymą klientų aptarnavimui ir pan.

Laikui bėgant, atsižvelgiant į plačią agile taikymo sritį, atsirado kitos metodikos ir požiūriai. Dar svarbiau, kad tapo vis aiškiau, jog sėkmingai įgyvendinta agile filosofija, buvo labiau mąstysenos pasekmė, o ne metodika. Pasikeitus požiūriui atsirado nauda, beveik nepriklausomai nuo to, koks agile procesas ar metodika buvo naudojama. Kai mąstysenos nebuvo, vargu, ar buvo svarbu, kokia metodika, procesas ar sistema naudojama: nedaug naudos iš agile, jei tokios ir buvo.

Kaip parodė 2019 m. agile būsenos kasmetinio tyrimo ataskaita „Scaled Agile Framework“ (SAFe) tebėra pasirinktas pokyčių įgyvendinimo organizacijose būdas, kurį naudoja 30% respondentų.

3. Organizacijos lygio pokyčiai

Organizacijų akcininkai ir vadovybė labiau pajus organizacinį agile filosofijos poveikį. Organizacijos vis dažniau persiorientuoja į daugiafunkcines komandas, sutelkiančias dėmesį į vertės kūrimą, kartu sujungiant veiklos ir funkcinius lygius. Pereinant prie verslo judrumo, bus daromas poveikis kiekvienam organizacijos lygiui, kuris prisideda prie sprendimų priėmimo arba gauna naudos iš jo. Kartais bandoma priversti visą įmonę būti judria, kad būtų laikomasi agile filosofijos. Kai kuriais atvejais tai nėra visiškai realu ar tinkama. Tapimas judriu nebūtinai yra tikslas pats savaime. Jis turi būti taikomas atsižvelgiant į svarbiausius įmonės verslo tikslus. Kadangi įmonės pradeda taikyti agile filosofiją platesniu mastu didesniems ir sudėtingesniems projektams, daugelyje situacijų reikia, kad agile būtų suderinta su tam tikra projekto/ programos/ produktų portfelio, net verslo valdymo forma tam, kad ji būtų sėkminga. Agile pokyčiai organizaciniu mastu dažnai reikalauja pagalvoti, kaip tai suderinti su tipiška įmonės lygio valdymo praktika. Tai, kad senos didelės organizacijos gali pasikeisti, akivaizdu iš „Microsoft“ agile kelionės. Tačiau pokyčiams paprastai reikia kantrybės, drąsos ir laiko: „Microsoft“ pokyčiai užtruko beveik dešimtmetį. Šiuos pokyčius reikės kruopščiai planuoti, valdyti ir palaikyti siekiant įveikti galimą institucinį pasipriešinimą. Organizacinė kultūra išlieka pagrindine kliūtimi pritaikyti agile filosofiją ir padidinti organizacijos judrumą, tai parodė ir paskelbta 13-oji agile būsenos tyrimo ataskaita. Dažniausiai minėti atsakymai apėmė pasipriešinimą pokyčiams, menką vadovybės palaikymą ir kultūrą, kuri prieštarauja agile vertybėms. Norint įveikti iššūkį, reikia daug daugiau įgūdžių ir gilesnių žinių apie agile filosofiją.