Photo by krakenimages on Unsplash

Parengė: Simona Arslan

Šiandien dėl nuolat besikeičiančių vartotojų poreikių, įmonės susiduria su neapibrėžtumu tiek pasaulinėje, tiek vietinėje rinkoje. Taip pat nuolat sprendžiami uždaviniai susiję su skaitmeninimo ir technologinės pažangos sprendimų paieška. Tam, kad spėtų prisitaikyti prie pasaulinės pokyčių bangos, įmonės turi reaguoti lanksčiau ir greičiau nei bet kada anksčiau. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios organizacijos pereina prie Agile filosofija paremtų darbo principų. Siekdamos klestėti, įmonės turi kurti verslo kultūrą, pagrįstą iteraciniu vystymu, skatinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir labiau orientuotis į rezultatą, kurį pateikia savo klientams.

Organizacija, kuri nusprendžia vykdyti transformaciją remdamasi Agile filosofija, kad išmoktų „kaituoti“ ant pokyčių bangos, turi peržiūrėti ir pakeisti pamatines vertybes. Ji turi priimti sprendimą pereiti prie naujos mąstymo filosofijos, kad nuo šiol viskas bus kitaip, kiekviena diena, savaitė, mėnuo. Taip pat organizacija turi priimti faktą, kad nieko nėra pastovaus, o viskas yra kismas, virsmas ir judrumas. Toks mąstymas yra Agile šerdis. Tada tai įkūnijama per pamatines Agile vertybes: įsipareigojimą, drąsą, susitelkimą, atvirumą ir pagarbą. Jos suteikia impulsą ir palaikymą organizacijai įsisavinti darbo principus, paremtus empiriniu procesu, kitaip tariant mokymasis iš patyrimo ir gautų faktinių rezultatų. 

Paradoksalu, tačiau Agile filosofijos taikymas organizacijos transformacijos metu veikia ne todėl, kad įdiegiami tam tikri įrankiai, t. y. pasirenkamas vienas iš Agile metodų (Scrum, Kanban ir kt.) ar  žmonėms papildomai priskiriamos funkcijos tam tikram vaidmeniui (angl. Scrum master, Product owner ir kt), o todėl, jog organizacija aktyviai renka klientų atsiliepimus ir priklausomai nuo jų, priima pokyčius. Taip pat iteracijų principu tobulina produktą, paslaugą ir t.t. Taip puoselėjamas glaudus ryšys su vartotoju.

Antras svarbus aspektas, kuris veda organizaciją į sėkmę – Agile filosofijos vertybėmis paremta  organizacijos kultūra. Jei organizacija daugelį metų buvo valdoma patriarchaline struktūra, transformacijos kelionė apims radikalius požiūrio, vertybių, mąstymo ir sąveikos su verslo išorine ir vidine aplinka pokyčius. Organizacijos kultūrą kuria darbuotojai, tad dėl to ją nėra taip paprasta keisti.

Organizaciniai pokyčiai reikalauja labai daug kantrybės ir visiško palaikymo bei paramos iš organizacijos aukščiausio lygio vadovų, o iš darbuotojų – nuolatinio mokymosi. Organizacija gali laikytis visų knygose aprašytų gairių, tačiau norimo rezultato gali ir nepasiekti, jei nėra perprastas ir tinkamai įvertintas šis nematomas „kultūrinis“ aspektas. Dėmesys besikuriančiai naujai kultūrai, kuri paremta Agile vertybėmis, veda organizaciją į pokyčius.

Agile transformacija išties nėra lengva ir ji reikalauja nemažai atsidavimo tiek iš darbuotojų, tiek iš strateginio lygmens vadovų. Konsultacinės įmonės „McKinsey & Company“ atliktas tyrimas rodo, kad net 90 proc. organizacijų vadovų teigia, jog Agile filosofijos įsisavinimas ir bendravimas tiek organizacijos viduje, tiek su išore – kritiniai komponentai, vedantys ją į sėkmingą pokytį. Apibendrinant galime teigti, kad siekiant organizacijoje sėkmingai įdiegti Agile filosofiją būtina visai organizacijai susitelkti ir kartu ieškoti lanksčių, tačiau kokybiškų sprendimų. 

Jeigu norite išgirsti praktinių Agile taikymo organizacijos transformacijos metu pavyzdžių Lietuvoje, kviečiame užsiregistruoti ir dalyvauti Agile Lietuva organizuojamuose Agile pusryčiuose. 

Mėgaukimės įdomiais ir naudingais pranešimais drauge. Registracija į Agile pusryčius 2021: https://forms.gle/yBVrV2vgYve7qVNGA

Straipsnis parengtas, remiantis žemiau pateiktais šaltiniais:

• https://www.scrum.org/pathway/scrum-master/understanding-and-applying-scrum/scrum-artifacts
• https://www.forbes.com/sites/stevedenning/2018/11/04/the-twelve-stages-of-the-agile-transformation-journey/?sh=63129b53dd4d